- JÄtaka
- SattakanipÄta
- Kukkuvagga
2. ManojajÄtaka
āYathÄ cÄpo ninnamati, jiyÄ cÄpi nikÅ«jati; HaƱƱate nÅ«na manojo, migarÄjÄ sakhÄ mama.
Handa dÄni vanantÄni, pakkamÄmi yathÄsukhaį¹; NetÄdisÄ sakhÄ honti, labbhÄ me jÄ«vato sakhÄā.
āNa pÄpajanasaį¹sevÄ«, accantaį¹ sukhamedhati; Manojaį¹ passa semÄnaį¹, giriyassÄnusÄsanÄ«ā.
āNa pÄpasampavaį¹ kena, mÄtÄ puttena nandati; Manojaį¹ passa semÄnaį¹, acchannaį¹ samhi lohiteā.
āEvamÄpajjate poso, pÄpiyo ca nigacchati; Yo ve hitÄnaį¹ vacanaį¹, na karoti atthadassinaį¹ā.
āEvaƱca so hoti tato ca pÄpiyo, Yo uttamo adhamajanÅ«pasevÄ«; Passuttamaį¹ adhamajanÅ«pasevitaį¹, MigÄdhipaį¹ saravaraveganiddhutaį¹ā.
āNihÄ«yati puriso nihÄ«nasevÄ«, Na ca hÄyetha kadÄci tulyasevÄ«; Seį¹į¹hamupagamaį¹ udeti khippaį¹, TasmÄttanÄ uttaritaraį¹ bhajethÄāti.
ManojajÄtakaį¹ dutiyaį¹.